Dovilės Bagdonaitės poezijos kalba kreiva, intymi ir viliojanti, tokia kaip ir išminti takeliai greta šaligatvių. Autorė rašo judėdama mieste, besigilindama į meno istoriją, sutikdama žmones ir skrolindama būdus kovoti su nemiga. Svarbią vietą čia užima queer patirtys, iš jų kylančios įtampos, konfliktai ir meilė. Knygos takelių taksonomija borchesiškai netinkama.

Dovilė Bagdonaitė debiutavo laimėjusi PK konkursą su eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“ (2016). „Takeliai_ žolėje“ – antrasis poetės eilėraščių rinkinys. Autorė taip pat aktyviai kuria vizualiųjų menų lauke, jos kūrinių galima rasti viešosiose Vilniaus erdvėse.

Įvertinimai, nominacijos:

Pateko į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Kūrybiškiausių 2022 metų knygų dvyliktuką

Pateko į Metų knygos rinkimų poezijos penketuką

„

Vizuali, kampuota, kandi ir pastabi. Apgaulingai paprasta. Taki ir klajokliška. Poezija, galinti būti sraunia upe ir tigro dryžiais, apsnigtu automobiliu ir krauklele įrėžtu vardu rankoje. Dovilės Bagdonaitės knyga – tikras chameleonas: joje sentimentus keičia bravūra, Paryžiaus peizažus – iškyla baidarėmis, o švelnumą – ironija.

— Marius Burokas, poetas, vertėjas

“